pateikė Jessica, Hakuba, 2013–14

Gyvenimas bendrabutyje yra tai, ką aš visada norėjau patirti dėl tam tikrų priežasčių. Ši idėja man visada atrodė jaudinanti, o gal būtent taip amerikiečių bendrabučių bendrabučiai buvo vaizduojami filmuose. Kaip koks didelis vakarėlis, kuriame kiekvieną vakarą kažkas vykdavo.

Tikrai gyvenimas bendrabutyje nebūtų tas pats. Netrukus įsidarbinsiu Hakuboje, Japonijoje. Japonai yra rafinuoti, subrendę ir labai atsidavę savo darbui. Tai aš sau sakiau.

Taigi aš skrisdavau iš Sidnėjaus į Naritą be jokių lūkesčių galvoje - vis dėlto tuo pat metu galvoje sklandė stereotipiniai vaizdai, kurių nesupratau, kad laikau.

Tą pirmą naktį gulėjau lovoje pavargęs nuo ilgos kelionės dienos, o ausys trūkčiojo nuo muzikos garsų.
"Ar tai gitara, kurią girdžiu?" Iš apačios neabejotinai nuskambėjo kaip grojama gitara. Eidama pro mano duris mane pasitinka su šūksniais ir dar muzika. Mano naujai sutikta draugė Krista eina pro šalį ir klausiu jos apie triukšmą,
- Ar tai normalu? - klausiu kvailai.
- Gana daug.
"Oho…"
„Be to, jei nerūkote ir negeriate, būsite sezono pabaigoje“. Ji linkteli galva rodydama laiptais į raketę.

Kitą vakarą nusileidau į tą bendrą kambarį ir mane pasitiko įvairios rasės, sėdinčios aplink mažą stalą rūkydamos ir maišydamos alkoholinius gėrimus su koksu iš automato. Sulaukiau didžiulio pasisveikinimo ir sutikau visus - japonų darbuotojus, susijaudinusius
"Malonu susipažinti!" Entuziastingai paspausdamas man ranką, kaip sveikindamiesi vakariečiai.
- Hajimemašite, - juokiuosi iš jų noro.
„Sugoi! Jozu! “ Papurtęs galvą aš vėl juokiuosi.
„Jozu ja nai“.

Susitikimas ir pasisveikinimas tęsėsi visą tą savaitę, bet niekada nesustojo. Visada ateidavo naujų darbuotojų ir išeidavo seni darbuotojai, todėl kartais atrodė, kad kiekvieną dieną atsiranda naujas veidas.

Bet nuo pat pirmos dienos aš jaučiausi kaip namuose. Niekada praėjus nė dienos nenorėjau, kad galėčiau būti bet kur, bet ne ten. Negalėjau paaiškinti, kodėl, bet spėju, nes visas bendrabutis tiesiog atsivėrė tau ir apkabino tave dviem rankomis.

Mano kurorte gyveno ir dirbo daugybė skirtingų rasių, todėl aš ne tik susiradau draugų japonų, bet ir draugų iš viso pasaulio. Korėja, Taivanas, Brazilija, Filipinai, Honkongas, Vokietija ir tada buvome mes, australai. Nemažai mūsų. Jei nerimaujate, kad ten yra per daug užsieniečių, nebūkite. Mes visi dar buvome gerokai pralenkti japonų!

Aš pamečiau, kiek kartų lankiausi Karaoke. Iš kiek girtų žmonių turėjau padėti maždaug per 30 minučių grįžti į bendrabutį, atėmus kažkokius laipsnius, kažkur per vidurnaktį su darbu kitą dieną.

Mes lankėmės japonų baruose ir perėmėme visą įstaigą. Su ten dirbusiais asmenimis buvo bendradarbiaujama. Vienam užsieniečiui darbuotojui pavyko gauti jo vardu pavadintą gėrimą, privertus darbuotojus jį sukurti.

Naujųjų metų išvakarėse kartu leisdavome fejerverkus ir, žinoma, visi kartu su snieglentėmis slidinėdavome.

Vienintelis laikas, kai bendras kambarys buvo tuščias prieš 8:50 val., Buvo tik tada, kai mes visi buvome naktį slidinėti. Po ilgos darbo dienos kiekvieną šeštadienį buvome apdovanoti galimybe lipti įlipti ar slidinėti. Didžioji dalis bendrabučio buvo ten kartu, vienintelis kartas, kai dauguma iš mūsų galėjome atsitrenkti į šlaitus kaip vienas.

Uždarius mišrią patalpą, berniukai ir mergaitės ėjo savo keliais. Kaip atskiros miegamosios vietos kiekvienai lyčiai. Gerieji, kurie mokėsi anglų ar japonų ar net vokiečių ir tajų kalbų, grįžo į savo lyties bendrąjį kambarį ir toliau mokėsi. Japonės merginos labai mėgo padėti mums užsieniečiams su japonais, taip pat, kaip mus mokė jas mokyti anglų kalbos. Taigi turėjome gerą mainų programą.

Nors kartais studijos buvo sunkios, nes mes galėjome būti užsiėmę užkandžiauti vakarėlius ar žiūrėti linksmą japonų komediją per televizorių.

Gyvenimas bendrabutyje slidinėjimo kurorte yra viena geriausių potyrių, kokių tik galėjai patirti - geriausia patirtis, kurią turėjau iki šiol. Aš susiradau tiek daug draugų iš viso pasaulio ir vis dar matau juos dabar keliaudamas po Japoniją po darbo pabaigos.

Jūs žinote, kad jums buvo gerai, kai praeitą savaitę darbuotojai rodė ašaras, kol mes visi privalėjome atsisveikinti. Žinote, kad tai buvo ypatingas laikas, kurį visi kartu leidome, kai tą pačią dieną verkė net berniukai. Arba net naujai susibūrusios poros turėjo išsiskirti.

Bendrabutyje dirbę darbuotojai tapo mano naująja šeima, esančia toli nuo namų.

Tiesiog atsimink:
Norint pabūti su visais, iš tikrųjų nereikia gerti ar rūkyti. Daugelis iš mūsų nerūkė, o kai kurie negėrė. Tiesiog žinokite, kad daugelis darbuotojų tai daro ir kad rūkymas yra ypač populiarus tarp japonų darbuotojų.

Jei jaučiatės nedarbingi namuose, kalbėkite su draugais, kalbėkite su jais, jei taip pat patiriate stresą darbe. Jie klausys. Tai geriau, nei laikyti viską savo viduje ir nesugadinti. Svetimoje šalyje kartais net maži dalykai gali atrodyti didžiuliai. Kalbėdamas apie juos su žmonėmis, galite juos pažiūrėti į perspektyvą.

Nesijaudinkite, jei negalite slidinėti ar snieglenčių. Ten bus kažkas, kuris norės jums padėti. Jūs nebūsite vienintelis pradedantysis.

Pasiimkite žaidimų ar filmų žaisti bendrame kambaryje. Tai gali būti puikus būdas susirasti japonų draugų sezono pradžioje, kai nepažįsti daug žmonių, ir gali trūkti pokalbio pradžios.

Jūs visi valgote kartu per pusryčius ir vakarienę, o tai puikus laikas pamatyti visus prieš ir po darbo. Pusryčiai yra nuostabūs, tačiau saugokitės vakarienės ir daugybės keptų patiekalų.

Jei studijuojate japonų kalbą, mokykitės ir paprastų japonų kalbų. Nesikoncentruokite tik į oficialų dalyką. Visi buvo labai atsipalaidavę kalboje ir ragino nekalbėti per daug oficialiai!

Dirbdami neišleisite daug pinigų, tačiau kartais valgysite su draugais. Okonomiyaki yra nuostabus. Karšto puodo vakarėliai taip pat. Taip pat visada yra gera valgyti sveiką užkandį su visais.

Net jei nemokate japonų kalbos, kažkaip vis tiek galite bendrauti. Nuostabu, kiek daug tu gali suprasti nesuprasdamas žodžių. Netylėk, eik į pokalbį. Jūs gaunate taškus už bandymą!

Tikiuosi, kad jums sekasi prisiminti vardus. Būti užsieniečiu tarsi visi tave pažįsta, bet tu nepažįsti nieko.

Taigi galiausiai bendrabučio gyvenimas buvo toks įdomus, kaip aš tikėjausi. Vakarėliai ir bendravimas, studijos ir valgymas. Gal tai yra kaip Amerikos koledžas?

Aš mylėjau savo kambario draugus, draugus ir kolegas. Gyvenimas bendrabutyje yra vienas dalykas, kurį reikia išbandyti, ir neįsivaizduoju nė vienos vietos geriau nei svetimoje šalyje sniege.

Ačiū visiems už puikius prisiminimus!

Norite sužinoti daugiau apie mūsų Japonijos kurorto darbai? Mes galime jums rasti geriausią darbą Slidinėjimas ir Beach Resorts aplink Japoniją, pristatykite jus į savo kurortą ir palaikykite visą parą, be išeiginių. Pateikti paraišką internete šiandien!

Turite klausimų apie Japoniją? Mes norime padėti. Susisiekite su mumis bet kuriuo metu.